Netikėtas susitikimas su Estijos ūkininku

2017.10.12

Važiuojant per Estiją, dėmesį patraukia nedideli, tvarkingi ūkiai. Užsukome pas vieną ūkininką, nederinę susitikimo, tiesiog pasmalsauti. Pokalbį pradėjome nuo to, kad pamatėme pavėsyje po medžiais užuovėjoje didelę komposto kaugę. Šeimininko paklausėme, ar tai reiškia, kad Jūs kažką pakeitėte ūkyje? Panašaus atsakymo buvo galima tikėtis: „Nuolatinis pesticidų purškimas ir trąšų bėrimas pradėjo vesti iš proto“. Ūkininkas sakė pagalvojęs, kad turi būti kažkoks šiuolaikiškesnis būdas ir pradėjo ieškoti literatūros bei patirties. Daugelis galvoja, kad žemės ūkį galima išgelbėti diegiant ekologines arba ekstensyvias technologijas. Ūkininko nuomone, reikia ieškoti ir rinktis labiausiai tinkantį sprendimą. 

Dar neseniai ūkyje buvo taikomos tradicinės technologijos, kaip kol kas daugelyje ūkių: intensyvus žemės dirbimas, pakankamai aukštos PK ir azoto trąšų normos, kalkinimas dirvožemio pH sureguliavimui. Sėjomaina buvo labai skurdi, kaip ir kituose ūkiuose: žieminiai ir vasariniai kviečiai, rapsai, miežiai. Ūkininkas pastebėjo, kad net nepajuto, kaip atsirado dirvožemio derlumo stabilumo problema. Dirvožemio derlumo nepadidinsi per metus. Šiandien ūkininkas pakeitė požiūrį į daugelį dalykų. Ūkyje atsirado pakankamai lanksti sėjomaina, orientuota į rinkos sąlygas ir priderinta prie kintančio klimato sąlygų. Teko užsiimti žolių sėklininkyste, atsirado tarpiniai augalai, savaime suprantama, liko kviečiai ir rapsai, papildomai atsirado žirniai. Ūkininkas dar galvoja apie avis, kurios nuėstų pabiras kvietienoje arba ganytųsi tarpiniuose augaluose.

Ką reiškia kompostas ūkyje? Ūkininkui svarbiausia – mikroorganizmai dirvožemyje, o tik po jų augalai. Ūkininkas sakė, kad jo požiūrį į aplinką pakeitė perskaityti japonų mikrobiologo  dr. Tero Chiga darbai, kuriuose jis pripažįsta, kad svarbiausia didinant dirvožemio derlumą yra mikroorganizmai, panaudojęs sudėtingus mikrobiologinius kompleksus jis sugebėjo pakartoti fenomenalius liaudies tyrėjų rezultatus. Dirvožemio derlingumo esmė -  „bakterijų ir kitų gyvų organizmų, kurių dirvožemyje nesuskaičiuojama daugybė, maitinimas“. Viskas labai paprasta – maitink mikrobus ir sliekus, o šie maitins augalus. Nei mineralinės, nei organinės trąšos savaime nepakinta, netampa tokių formų, kokias augalai gali įsisavinti. Šią funkciją vykdo dirvos  mikroorganizmai, kuriais pirmiausia ir reikia pasirūpinti. Šimtą kartų  teisūs sakantys, kad „nėra gamtoje jokių trąšų,  tai tik  dirvožemio organizmų maitinimo komponentai!“ „Gyvo“ mėšlo nesinorėjo naudoti, o pasigaminti kokybišką kompostą buvo sudėtinga, tik kai rinkoje atsirado Penergetic K, kompostavimas tapo malonumu. Pastaruoju metu reikia būti labai tingiam, kad nepasigamintum komposto, rinkoje pasirodė Ruinex, MaxProlin“.

Ūkininkas neatsisako tręšimo mineralinėmis trąšomis, tik laikosi taisyklės neviršyti azoto 110 kg/ha veikliosios medžiagos. Nustebom. Nieko nuostabaus, stengiamasi įnešti į dirvožemį daugiau anglies (humatai, augalinės liekanos), kad sumažinti azoto nuostolius. NPK trąšų neatsisakyta, tik sumažintos normos, išberiama lokaliai sėjos metu arba pakrikai ant ražienos. Fosforo trąšos pakankamai brangios ir ūkininkas stengiasi aktyvuoti fosforo įsavinimą iš dirvožemio. Išbėrus fosforo trąšas pažeidžiama simbiozė tarp augalų ir mikroorganizmų, aprūpinančių augalus fosforu. Antra, išbėrus fosforo trąšas, tirpus fosforas tuojau surišamas į neprieinamas augalams formas. Prieš porą metų rinkoje pasirodė Fosfix, tai spręsti augalų aprūpinimą fosforu tapo paprasta. Kol rinkoje nebuvo Fosfix, labai pasitarnavo kompostas, dabar viskas paprasta – ant šiaudų Ruinex su Penergetic K, vėliau Fosfix.  

80 proc. maisto medžiagų, reikalingų augalams, yra atmosferoje – augalų lapai – antrasis augalų „skrandis“. Ūkininkas sako padeda augalams kiek gali, nes paskutiniu metu gamta – netobula. Ūkininkas turi savo paslapčių, jei dangus bent trims dienoms užsitraukia debesimis, reikia pradėti atidžiai stebėti augalus. Augalai susilpnina simbiotinius ryšius su dirvožemio mikroorganizmais, nes nesukuria tiek į šaknis galinčių patekti asimiliatų. Dėl to sutrinka maisto medžiagų įsavinimas ir per tą laiką prarandama tam tikra dalis derliaus, augalus apninka ligos. Šiuo atveju reikia operatyviai nustatyti, kokių maisto medžiagų tiekimas sutriko, tačiau augalų tyrimas gali užtrukti. Ūkininkas sako teko ilgai laukti ir eksperimentuoti, kad būtų galima vienu metu pamaitinti augalus per lapus ir dar apsaugoti nuo ligų. Pirmiausiai ūkininkas pradėjo pats gamintis vandens ištrauką iš komposto, apie tai buvo skaitęs moksliniuose straipsniuose. Sekėsi gerai, augalus pavyko ne tik pamaitinti, bet ir apsaugoti nuo ligų. Palengvėjo, kai vietos atstovas pasiūlė pabandyti Bactoforce. Pabandė. Patiko. Pradėjo derinti su komposto ištrauka, dar labiau patiko veikimas. Šiemet atstovas pamatęs, kad gamina komposto ištrauką pabandymui atvežė Nutrilife. Išbandžius šį derinį, pamatė, kad komposto ištraukos daryti jau neverta. Dabar kompostas išberiamas laukuose, kurie reikalauja daugiausiai priežiūros. „Galvojam, kad reikės atsisakyti komposto“, – sakė ūkininkas. Atsiradus Ruinex ir Penergetic K deriniui, dar pridėjus humatų, tiesiog neverta augalinių liekanų vežti kompostavimui. Į technologijų grandinę įvedus Azofix ir Fosfix augalai nejaučia maisto medžiagų deficito, o lapų trąšas atstoja Nutrilife ir MaxProlin, augalų imunitetui stiprinti puikiai tinka Bactoforce. Praktiškai visuose laukuose fungicidų kiekis sumažintas maksimaliai, kviečiuose išsiverčiama vienu purškimu, trąšų normos minimalios, o derlingumas atitinka ūkio sąlygas, kad tik gamta leistų derlių surinkti. Ūkininkas pabrėžė, kad jam svarbiausia – ekonominis ūkio efektyvumas, gali gauti labai aukštą derlingumą, bet ekonominiai rodikliai bus minusiniai. Kokia tokio darbo nauda?

Baigdami pokalbį prasitarėm, kad mes iš Bioenergy ir šie preparatai efektyvūs, nes gamyba paremta ilgalaikiais tyrimais. Pokalbis tada dar užsitęsė, palietėm žemės dirbimo, tręšimo, tarpinių augalų temas bei aptarėm biologinių preparatų naudojimo perspektyvas. Pokalbis užsitęsė gan ilgai, nes sutapo požiūriai ir už lango įkyriai lijo. Priminsim, kad ūkininko ūkis nesmulkus – 510 ha.

          

Atgal

UAB BIOENERGY LT                                                              
Staniūnų g. 83, Panevėžys 36151
Bankas: AB bankas "Swedbank"
Į.k.:302956352
PVM: 100007429419
a/s LT027300010134086612
Banko kodas: 73000

Noriu gauti naujienas !