Klimatas kinta. Kaip reaguojame mes?

2017.11.07

Daugelis sutiks, kad šiuo metu viena labiausiai aptariamų temų – kintantis klimatas. Temos vystymui priežasčių daug: pradedant žiniomis, baigiant žinomų mokslininkų diskusijomis bei bandymais spręsti šią problemą. Mokslininkai sako, kad kaita vyksta, ir tai mato ne tik jie. Beveik kasdien girdime informaciją apie anomalius gamtos reiškinius viename ar kitame regione. Prieš kelis dešimtmečius meteorologinės sąlygos keitėsi priklausomai nuo sezono: žiemą snigo, vasarą buvo šilta ir praktiškai buvo galima prognozuoti, kada iškris gausesni krituliai.

Mokslininkai dažnai užduoda klausimus: kodėl mes nenorime pripažinti to, kas akivaizdu? Kodėl bėgame nuo realybės? Kodėl nenorime savęs gelbėti?

Galim galvotii, kad mūsų tai neliečia, bet matome, kad kai kurių ūkių ekonominiai rodikliai kinta dėl dirvožemio degradacijos, humusingumo mažėjimo, dirvožemio suspaudimo, rūgštėjimo ir kt. Šie reiškiniai tiesiogiai susiję su klimato kaita bei neracionalia ūkine veikla. Problema – labai rimta, nes humusingų dirvožemių Lietuvoje yra tik apie 10 proc. Dirbant nehumusinguose dirvožemiuose, augalų produktyvumas tiesiogiai priklauso nuo aplinkos veiksnių, o siekiant didesnio derlingumo, patiriamos didelės išlaidos. Gali atrodyti, kad šalyse, kurių dirvožemiuose humuso daugiau, ūkininkauti paprasčiau. Neimkim pavyzdžiu labai išsivysčiusių šalių žemdirbių. Nusikelkime 2,5 tūkst. km. į pietus – Balkanus, konkrečiai – Bulgariją. Šilta, iškrenta iki 600 mm kritulių per metus, dirvožemiai humusingi. Tačiau mūsų sutiktas ūkininkas, neskaitantis savęs stambiu (dirbantis 6,5 tūkst. ha), pasakys, kad ūkininkauti labai sudėtinga. Ūkininkas sakė manantis, kad dėl klimato kaitos orai pasidarė neprognozuojami. Vasarą, kai Lietuvoje prasidėjo lietūs, Bulgarijoje termometro stulpeliai pakilo iki 46-50°C. Prie karšto oro šio krašto žemdirbiai pripratę, tačiau kai kurios staigmenos itin nemalonios. Karščius lydėjo kruša, kai kuriuose regionuose gausiai palijo, o kai kuriuose krito golfo kamuoliuko didumo  ledai. Ko galima tikėtis po to? Pradėjus kulti rapsus, sėklų derlingumas viršijo 5,6 t/ha, o praėjus krušai, beliko 0,9 t/ha. Kukurūzai, kurių nepalietė ledai, atseikėjo 13 t/ha grūdų, o pakliuvę į stichijos zoną – 6,0 t/ha.

Kaip pasiseka pasiekti tokių rezultatų? Kiti ūkininkai negali pasigirti tokiu augalų derlingumu, nekalbant apie metus su ekstremaliomis sąlygomis. Ūkininkas sakė, kad lūžis įvyko prieš 6 metus: „Jei rezultatai netenkina, o tu pritari daugumai, reikia sustoti ir pagalvoti, ką darai ne taip. Pirmiausiai atkreipėme dėmesį, kad dirvožemis labai suspaustas, sumažėjęs jo purumas, suardyta struktūra. Dirvožemį sugadinome, nepagrįstai daug važinėdami sunkia technika. Per kelis dešimtmečius labai pasikeitė technikos parkas, traktorių svoris padidėjo daugiau kaip du kartus, o dirvožemio suslėgimas tiesiogiai priklauso nuo technikos judėjimo lauke intensyvumo. Kiti veiksniai – mažiau reikšmingi“.

Ūkininkas sako, neprieštaraująs tradicinėms technologijoms. Kiekvienas renkasi tai, kas jam atrodo teisinga. Aš prieš šešis metus pasirinkau supaprastintą žemės dirbimą, – sako ūkininkas, ir matau, kad neapsirikau. Kaip pasirinkti žemės dirbimo būdą? Viskas paprasta, jei kritulių iškrenta mažiau, nei išgaruoja – savaime suprantama, geriau supaprastintas dirbimas, nes tokios technologijos tikslas – išsaugoti drėgmę. Ten, kur kritulių iškrenta tiek, kiek išgaruoja, galima taikyti bet kokį žemės dirbimą, o kur kritulių iškrenta daugiau nei išgaruoja, geriau taikyti gilų purenimą. Svarbu dirbimu negadinti dirvožemio struktūros. Savo ūkyje ūkininkas nusprendė dirbti dirvožemį kuo mažiau, o kai kuriuos augalus sėja tiesiogiai. Supaprastintas žemės dirbimas labiausiai atitinka dirvodarinius dėsnius, nes visi biologiniai procesai vyksta dirvos paviršiuje. Ūkininkas sakė, pastebėjęs, kad kuo intensyviau dirba žemę, tuo mažiau joje lieka organinių medžiagų. Supaprastinus dirbimą, pradėjo dirvožemyje daugėti organinių junginių. Kaip pavyzdį pateikė kelis pavyzdžius: buvo ūkių, kur dirvožemio humusingumas siekė 8 proc. o dabar teliko 4 proc., kritiniu kiekiu laikomas 2 – 3 proc. humusingumas. Tik supaprastintas žemės dirbimas ir biologinių preparatų įvedimas į technologijas gali sustabdyti dirvožemio blogėjimo procesą. Supaprastinus žemės dirbimą ir naudojant biologinius preparatus, per penkis metus dirvožemio humusingumas padidėjo 0,5 proc. Mūsų atveju svarbiausia išsaugoti drėgmę, iškritę krituliai prasiskverbia į gilesnius dirvožemio sluoksnius, o dirbant intensyviai, vanduo nuteka dirvos paviršiumi, susidaro dirvos paviršiuje pluta, o drėgmės atsargos greitai išsenka. Biologiniai preparatai taip pat padeda išsaugoti efektyvią dirvožemio drėgmę. Pagalvokit, bakterijos sudarytos praktiškai iš vandens, kuo jų daugiau, tuo daugiau efektyvios drėgmės.

Reikia pripažinti, kad pirmais metais padidėjo išlaidos augalų apsaugos priemonėms, bet mažiau išleidžiama degalams. Ūkininkas sakė, kad kai tik rinkoje pasirodė biologiniai preparatai, pradėjo juos naudoti. Pirmasis biologinis preparatas ūkyje buvo Azofix. Azotobakteres naudojo augalinių liekanų mineralizacijos aktyvinimui ir augalų aprūpinimui biologiniu azotu. Po metų pasitvirtino, kad greičiau mineralizuojasi augalinės liekanos, pagerėjo dirvožemio struktūra, pastebimai padidėjo trąšų efektyvumas, sumažėjo išlaidos degalams ir augalų apsaugai. Vėliau pasirodė Fosfix. Fosfix ūkyje pasirodė neatsitiktinai, dirvožemio pH 7 – 8, dėl to fosforas dirvožemyje greitai surišamas į augalams neprieinamas formas, berdavo trąšų dideles normas, o poveikio nesimatė. Panaudojus Fosfix, padėtis pasikeitė, išnyko fosforo deficito požymiai kukurūzuose ir jau kelinti metai fosforo trąšų išberia tik su sėklomis. Nusprendus racionaliau naudoti augalų apsaugos priemones, išbandė Bactoforce. Sprendimas buvo teisingas, derinant chemines augalų apsaugos priemones su biologinėmis, gaunamas puikus efektas. Didžiausią įspūdį paliko ūkininkui biologinis augalų fiziologinių procesų aktyvatorius Nutrilife. Greitas ir aiškiai matomas efektas už mažą kainą. Kiekvienam ūkininkui svarbi auginamų augalų produkcijos savikaina, ji padidėjo įvedus biologinius preparatus. Ūkininkas sako: spręskit patys - šiemet viską suskaičiavus gavosi, kad tonos kviečių savikaina nesiekia 50 eurų. Dar pašlifavęs technologijas, šis ūkininkas galės sakyti, kad jau pasiruošęs kintančio klimato iššūkiams.  

 

 

  • Atgal

    UAB BIOENERGY LT                                                              
    Staniūnų g. 83, Panevėžys 36151
    Bankas: AB bankas "Swedbank"
    Į.k.:302956352
    PVM: 100007429419
    a/s LT027300010134086612
    Banko kodas: 73000

    Noriu gauti naujienas !