Ką daryti su augalinėmis liekanomis? Rekomenduojame laiko patikrintus preparatus.

2017.08.03

Nuimant derlių, žemdirbius visuomet kamuoja klausimas, ką daryti su augalinėmis liekanomis? Vieni mano, kad jos trukdo sėjai, žemės dirbimui, dar vieni mato dideles problemas jas užarus. Augalinių liekanų mineralizacija – visiems aktualus klausimas. Pirmiausiai, tai – sunkiai kuo nors pakeičiama organinė medžiaga, priminsime, kad tona šiaudų prilyginama 4 – 6 t kraikinio mėšlo. Šiaudų mineralizacijos sparta nulemiama nuo augalų vegetacijos pradžios. Negali būti? Įsivaizduokim visą eigą.

Tiesiogiai ar netiesiogiai naudojant augalų apsaugos priemones, jos patenka į dirvožemį ir jame gali išlikti labai ilgai ir vienaip ar kitaip veikti dirvožemio mikroorganizmus, kurių 1 cm3 dirvožemio priskaičiuojama iki 80 – 100 mln. ir daugiau. Poveikis priklauso nuo naudojamų pesticidų charakteristikos, normų, poveikio ekspozicijos, dirvožemio savybių, dirvožemio ir oro temperatūros, drėgnio, biologinio dirvožemio aktyvumo, ir suprantama, pačių mikroorganizmų sudėties. Pesticidų poveikį dirvožemio mikroorganizmams galima nustatyti tik ištyrus rūšinę jų sudėtį prieš pesticidų panaudojimą ir po. Kas tokius tyrimus daro ūkyje? Tiesioginis poveikis dirvožemiui vertinamas keliais rodikliais. Pirmiausiai – poveikiu svarbiausioms mikroorganizmų padermėms, sekantis rodiklis – nitrifikuojančių bakterijų aktyvumas, o taip pat azotą fiksuojančių bakterijų aktyvumas. Nuslopinus nitrifikuojančių ir azotobakterių aktyvumą pažeidžiama azoto apykaita ir dirvožemyje pradeda kauptis nitratai.

Dirvožemio mikroorganizmai ypač jautrūs insekticidams. Sakysit: kviečiuose naudojom mažai insekticidų, tačiau kiek kartų naudota priešsėlyje, ypač rapsuose. Kai kuriais metais rapsai praktiškai “maudomi“ insekticiduose. Mikroorganizmų jautrumas insekticidams didėja tokia tvarka: bakterijos, aktinomicetai ir grybai. Tačiau gali būti, kad nitrifikuojančios ir kai kurios aerobinės bakterijos skaidančios celiuliozę, jautresnės insekticidams labiau nei azotobakterės. Ilgalaikis insekticidų naudojimas iššaukia kai kurių mikroorganizmų padermių cianozių persigrupavimą dirvožemyje, tuomet dirvožemyje pradeda kauptis augalinių liekanų celiuliozė.

Iš naudojamų fungicidų labiausiai mikroorganizmams kenkia beicai, fungicidai, naudojami augalų apsaugai, kaip teigia mokslininkai, didesnės žalos nepadaro, tačiau daug žalos gali padaryti skirtingų veikliųjų medžiagų junginiai, susidarantys dirvožemyje.

Herbicidai taip pat ryškesnės žalos nedaro, nes dirvožemyje skyla pakankamai greitai, tačiau intensyviai naudojant augalų apsaugos priemones daugiau žalos gali padaryti jų junginiai.

Pastebėję dirvožemio mikroorganizmų aktyvumo depresiją, mes rekomenduojame biologinius preparatus, aktyvuojančius mikroorganizmus ir apsaugančius dirvožemį nuo išsekimo.

Pirmasis preparatas, skatinantis dirvožemio mikroorganizmus ir greitinantis augalinių liekanų mineralizaciją, – Ruinex. Jį galima derinti su biologiniais preparatais Azofix, PenergeticK, Fosfix bei skystomis azoto trąšomis (KAS). Ruinex – tyrimais ir praktika ūkiuose patikrintas preparatas.  

 

          

Atgal

UAB BIOENERGY LT                                                              
Staniūnų g. 83, Panevėžys 36151
Bankas: AB bankas "Swedbank"
Į.k.:302956352
PVM: 100007429419
a/s LT027300010134086612
Banko kodas: 73000

Noriu gauti naujienas !