Išmokime valdyti azoto fiksavimo iš atmosferos procesus

2017.03.21

Biologinį azotą fiksuoja didelė grupė dirvožemio mikroorganizmų, vadinamų bendru diazotrofų vardu. Daugiausia fiksuoto azoto sukaupia pupinių augalų ir gumbelinių bakterijų simbiozė. Daugiametės ankštinės žolės ir pupiniai javai ūkyje – tai biologinio azoto fabrikai, kurie ištisai be poilsio dienų dirba per augalų vegetaciją.

Įmonės specialistai nuolat galvoja, kaip išspręsti anglies dioksido emisiją iš dirvožemio į atmosferą. Sumažinus azoto trąšų įnešimą galima sumažinti anglies dioksido koncentraciją dirvožemiuose. Norint efektyviau saugoti aplinką rekomenduojame aktyvinti pupinių augalų biologinio azoto fiksacijos procesus. Išsivysčiusiose šalyse maksimaliai „įdarbinami“ pupiniai augalai ir jie sukaupia 130 – 150 kg/ha atmosferos azoto. Mokslininkai nustatė, kad dirvožemyje esant pakankamam kiekiui organinių medžiagų, pasėjus pupinius augalus, kurių sėklos apveltos Rhizobium bakterijomis, dėl aktyvios bakterijų veiklos esmingai sumažėja CO2 emisija. Manoma, kad normaliai azoto fiksacijai reikia, kad dirvožemyje CO2 koncentracija būtų 3 – 4 proc. Sėjant pupinius augalus į nualintus dirvožemius teigiamo rezultato galima ir nesulaukti. Jei dirvožemyje pakankama CO2 koncentracija, azotą fiksuojantys augalai jo daugiausiai sunaudoja azoto fiksavimui ir taip prisideda prie CO2 emisijos mažinimo.

Apvėlus pupinių augalų sėklas preparatu Azofix Rhizo, gerėja dirvožemio agrocheminės savybės. Augalai suformuoja stipresnę ir biologiškai aktyvesnę šaknų sistemą, galinčią iš gilesnių dirvožemio sluoksnių pakelti maisto medžiagas. Apvėlus sėklas su Azofix Rhizo augalai sumažina dirvožemio potencialųjį ir hidrolizinį rūgštingumą.

Be Rhizobium bakterijų labai svarbų vaidmenį vaidina visiems puikiai žinomos laisvosios atmosferos azotą fiksuojančios bakterijos Azotobacter, labiausiai paplitusios neutraliuose ir derlinguose dirvožemiuose. Dėl to daugelis paklausia, kam papildomai tos bakterijos, jei jų yra dirvožemyje? Azotobacter labai jautrios antropogeniniam poveikiui ir neatsitiktinai laikoma derlingų dirvožemių indikatoriumi. Įvertinus azotobakterių paplitimą dirvožemyje galima spręsti apie dirvožemio biologinį aktyvumą, jo aktyvumo sutrikimus, padidėjusį toksiškumą ir mažėjantį dirvožemio derlingumą. Papildomai išpurškus azotobakterių preparato Azofix, galima esmingai padidinti jų populiaciją ir aktyvumą.

Kalbant apie nepakankamą biologinio azoto fiksavimą, kaip augalų aprūpinimo azotu būdą, galima teigti, kad žmonės dar neišmoko pakankamai efektyviai naudoti ir valdyti azoto fiksavimo iš atmosferos procesų. Vienas iš pavyzdžių – pupiniai augalai. Daugelis numoja ranka į galimybę padidinti jų derlingumą apvėlus sėklas gumbelinėmis bakterijomis, motyvuodami, kad jo priedas (0,8 – 1,2 t/ha) nėra toks ir reikšmingas. Svarbiausia, kad Bioenergy specialistai ieškojo būdų, kaip palengvinti darbą ir gauti rezultatą. Pasitelkus tarptautines inovacijas radome sprendimą. Azofix Rhizo galima išpurkšti prieš sėją. Vienas iš būdų: ūkininkas paliko ražienas ir planuoja sėti žirnius, o apvelti sėklų nemato galimybių. Mes rekomenduojame ražienas apipurkšti efektyviu augalinių liekanų destruktoriumi Ruinex ir Azofix Rhizo pridedant Penergetic K. Jei dirva paruošta rudenį, tai prieš sėją galima išpurkšti Azofix Rhizo derinyje su Fosfix. Tai plačiai taikoma praktika išsivysčiusiose šalyse. Mus labai sudomino tyrimai, kuriuose buvo tiriamas Rhizobium bakterijų  efektyvumas sojose. Naudotos dvi kontrolės: tradicinis sėklų apvėlimas ir sėklos neapveltos. Kiti variantai labai nustebino, preparatas išpurkštas praėjus vienai ir dviem savaitėms po sėjos. Įvertinus rezultatus praėjus 48 dienoms po sėjos, tradiciniu būdu apdorotos sojos rodė, kad fotosintezės aktyvumas pakankamas, tai reiškia, kad aprūpinimas azotu vyksta, o neapveltose ir apipurkštose matavimai rodė nepakankamą fotosintezės aktyvumą. Tačiau po savaitės skirtumai išnyko, fotosintezės rodikliai nepakito tik kontroliniame variante, kuriame pasėtos neapdorotos sėklos. Rezultatai rodo, kad gumbelinės bakterijos pradėjo aprūpinti augalus azotu. Išanalizavus augalų šaknis nustatyta, kad apipurkštuose augaluose gumbeliai formavosi ant šoninių šaknų, o apvėlus sėklas – ant pagrindinės šaknies. Tai rodo, kad apipurškus gumbeliai formavosi vėliau, bet neturėjo įtakos augalų produktyvumui, visais atvejais gautas patikimas derliaus priedas, lyginant su kontrole.


UAB Bioenergy LT

Atgal

UAB BIOENERGY LT                                                              
Staniūnų g. 83, Panevėžys 36151
Bankas: AB bankas "Swedbank"
Į.k.:302956352
PVM: 100007429419
a/s LT027300010134086612
Banko kodas: 73000

Noriu gauti naujienas !