Daugiau iniciatyvos dirvožemio mikroorganizmams

2017.08.16

Mums, kaip didžiausiems Šiaurės regione biologinių preparatų gamintojams, labai aktuali dirvožemio būklė. Šiuo metu matome, kaip visi vienaip ar kitaip dirba žemę. Prof. Petras Lazauskas renginiuose žemdirbiams sakydavo, kad nėra jokio teorinio pagrindimo arimui. Keista, nuo pavasario iki rudens dirbam žemę, tręšiam, purškiam pasėlius, o derlingiausia žemė – dykynėse. Dažnai nuo mūsų rūpesčio dirvožemis labai greitai blogėja. Peršasi išvada, kad prie dirvožemio derlumo mes neprisidedame ir jos potencialas mažai priklauso nuo mūsų pastangų. 

Derlingas dirvožemis pirmiausiai turi būti struktūringas. Toks dirvožemis labai panašus į kempinę su šimtais smulkių ir stambių kanalų ir skylučių. Vabalai, sliekai ir augalų šaknys – svarbiausi dirvožemio struktūros architektai, įrengiantys oro kanalus dirvožemyje. Per šiuos kanalus į dirvožemį patenka oras ir vanduo, šiais kanalais augalų šaknys prasiskverbia į gilesnius sluoksnius ir ima maisto medžiagas, kurias jiems paruošia mikroorganizmai.

Kas atsitinka pasirinkus netinkamą žemės dirbimo technologiją? Sugriaunama visa dirvožemio struktūra, dirvožemis nustoja kvėpuoti. Dirvožemyje pradeda klestėti anaerobinės bakterijos, paimančios deguonį iš cheminių junginių. Šių mikroorganizmų veikla kenkia augalams. Vanduo neturi galimybės prasiskverbti į gilesnius sluoksnius ir sutankina dirvos paviršių ir labai greitai išgaruoja.

Tik struktūringas dirvožemis gali užtikrinti augalų gyvybingumą. Struktūringame dirvožemyje daug deguonies ir ten gali dirbti aerobinės bakterijos, paverčiančios sunkiai augalams prieinamus junginius į lengvai prieinamą „maistą“.

Visa tai matydami vis vien ariame ir ariame, vėliau beriame trąšas, nors aerobinės bakterijos, palengvinančios augalų mitybą, jau sunaikintos, kai augalai pradeda skursti, kaip išganymo laukiame lietaus, o kai palyja pradedame panikuoti, nes dirvos paviršiuje pradeda formuotis pluta. Tai buvo teorija.

Šiek tiek praktikos. Pirma taisyklė: nepurenti dirvožemio giliai. Ariant nerekomenduojama viršyti 15 cm gylio, neverstuviniais padargais galima ir giliau, bet netikslinga didinti išlaidas degalams. Antra taisyklė: neišvežti augalinių liekanų, neprekinė produkcija turi likti lauke ir pavirsti humusu.

Sugadintus dirvožemius galima atstatyti, reikia tik nuoseklumo. Nuėmus derlių, augalinės liekanos apipurškiamos jų mineralizaciją skatinančių preparatų Ruinex, Azofix, Penergetic K deriniu, sekliai supurenama ir sėjama. Po sėjos augalų vegetacijos eigoje naudojami skirtingi preparatai priklausomai nuo dirvožemio būklės. Patys efektyviausi ir populiariausi – Azofix, Fosfix, Bactoforce, Nutrilife ir Penergetic. Tinkamai parinkus preparatus rezultatais galima džiaugtis jau pirmais metais, o jei dirvožemiai sugadinti labai – antrais, o trečiais jau „skinami tikrieji vaisiai“.

Labai gerai, kai ūkininkai laiku supranta, kad dirvožemis jau „šaukiasi“ pagalbos. Priminsime, kad su dideliais derliais iš dirvožemio išnešama daug organinių medžiagų, jų svarba didžiausia, gaila, kad mes išmokyti matyti tik mineralinę dalį. Rekomenduojame žemdirbiams mažiau dirbti ir duoti daugiau iniciatyvos dirvožemio mikroorganizmams bei patiems augalams.

 

           



Atgal

UAB BIOENERGY LT                                                              
Staniūnų g. 83, Panevėžys 36151
Bankas: AB bankas "Swedbank"
Į.k.:302956352
PVM: 100007429419
a/s LT027300010134086612
Banko kodas: 73000

Noriu gauti naujienas !