Reikšmingų sprendimų metas

2016 12 14
 
Šiuo metu žemdirbiai daug diskutuoja apie žiemkenčių tręšimą pavasarį, nors dar žiema neparodė savo kaprizų ir sunku prognozuoti, kokia situacija bus. Mes manome, kad tokias diskusijas skatina pakankamai žema azoto trąšų kaina.

Neramina, kad žemdirbiai gali beatodairiškai padidinti azoto normas, neatsižvelgdami į kitas maisto medžiagas, o tuo labiau ir raginimų pasigirsta, kad reikės didinti azoto trąšų normas. Kai kurie ūkininkai sako: „kaip didinti, jei ir tai jau pilame 240 kg veiklaus elemento“.

Planuojant tręšimą žemdirbiai turėtų galvoti mažiausiai apie 4 dalykus. Pirma – išnaudoti pasirinktos veislės derlingumo potencialą, atsižvelgiant į vietovę ir meteorologines sąlygas. Mūsų rekomendacija būtų – siekti ne maksimalaus derlingumo, o optimalaus (atsižvelgiant į išlaidas trąšoms ir produkcijos kainas). Antra – atsižvelgti į planuojamą tam tikros kokybės derlingumą. Trečia – gamybos procesai turi būti pagrįsti racionalumu, būtina stengtis sumažinti kaštus, santykis tarp išlaidų ir pelningumo turėtų būti kuo palankesnis. Ketvirta – iki minimumo sumažinti aplinkos taršą, t.y. pagerinti maistinių medžiagų panaudojimą ir vengti jų nuostolių. Mūsų nuomone, reikia optimizuoti ir kiek galima tiksliau apskaičiuoti trąšų normas pagal realų poreikį.

Trąšų norma žieminiams kviečiams apskaičiuojama iš planuojamos trąšų normos atėmus pavasarį dirvožemyje buvusį N min, įskaitant ir vegetacijos eigoje iš organinių dirvožemio atsargų susidariusį augalams prieinamą azotą. Tai, kad galima sumažinti ir racionaliau panaudoti azoto trąšas pastebi ūkininkai, naudojantys biologinius preparatus (ražienas apipurškiantys Ruinex, Penergetic K, o pasėlius reikiamu metu apipurškiantys su Azofix). Netikslinga šiuo metu sakyti, kad reikės didinti azoto trąšų normas, nes šių trąšų efektyvumas priklauso nuo auginamos veislės genetinio potencialo, konkrečių meteorologinių sąlygų tam tikroje vietovėje. Manome, kad lemiamą vaidmenį dažniausiai vaidina meteorologinės sąlygos. Azoto įsavinimas iš dirvožemio priklauso nuo daugelio veiksnių: dirvožemio derlumo, humusingumo, priešsėlio, organinių medžiagų dirvožemyje kiekio ir kt. Žemdirbiai turėtų suprasti, kad geriausiu atveju augalai įsavins iš trąšų 15 – 20 proc. azoto, o jei dirvožemio struktūra sugadinta, tai azoto įsavinamumas viso labo tesieks 3 – 5 proc.

Azotui skiriame daug dėmesio, nes tai raktinė amino rūgščių dedamoji, jis būtinas ir dėl to jis yra praktiškai visose augalų dalyse. Tai tarsi „klijai“ suteikiantys tvirtumo ląstelių sienelėms ir palaikantys augalus vertikalioje padėtyje, tačiau visi puikiai žino, kas atsitinka, kai azoto trąšos naudojamos neatsakingai. Azotas įeina į cheminių junginių sudėtį, kontroliuojančių auksinų ir kininų sintezę, bei įeina į baltymų, kontroliuojančių genetinius augalų požymius, sudėtį. Azotas labai judrus ir augale gali migruoti iš vienos augalo dalies į kitą, kur jis reikalingiausias. Trūkstant azoto sutrinka augimas dėl nepakankamo ląstelių vystymosi, augalai pagelsta, nes sutrinka chlorofilo sintezė. Augalai geba „permesti“ azotą iš senų lapų į jaunus, tuomet ant senų lapų atsiranda azoto trūkumo požymiai.

Azoto trūkumą nustatyti šiuolaikiniais metodais nesudėtinga, tačiau sugaištamas brangus laikas, o reaguoti reikia labai greitai, nes kol augalas badauja, jis strese. Tuo laikotarpiu sulėtėja, o kai kuriais atvejais net sustoja fiziologiniai procesai ir prarandamas augalų produktyvumas. Jei azoto pristinga krūmijimosi tarpsniu – prarandami produktyvūs stiebai, jei stiebo augimo tarpsniu – atmetama dalis varpučių varpoje, vėliavinio lapo tarpsniu – prarandami žiedai, o plaukėjimo tarpsniu – redukuojasi užsimezgę grūdai. Jei azoto stinga grūdų pildymosi tarpsniu – formuojasi smulkūs grūdai.

Siūlome pagalvoti ir apie alternatyvius azoto šaltinius. Populiariausias būdas sumažinti išlaidas mineralinėms trąšoms – sėjomainoje palikti vietos pupiniams augalams. Žirniai, pupos, liucerna, dobilai – azoto generatoriai. Po šių augalų lieka dirvožemyje 40 – 90 kg/ha azoto. Labai panašus efektas gaunamas naudojant nesimbiotinių azoto bakterijų preparatus. Jau eilę metų naudojantys Azofix pastebi, kad dirvožemyje lieka daugiau azoto ir jį žiemkenčiai gerai išnaudoja pavasarį, o taip pat vegetacijos metu nenustatytas azoto deficitas, augalai azoto įsavina tiek kiek jiems reikia.

Vienas ūkininkas paskaičiavo, kad padidinus azoto normą 40 kg/ha (veikliosios medžiagos) 1 įdėtas Euras atnešė 1,3 Euro. Naudojant kviečiuose N140 ir išpurškus Azofix derinyje su Penergetic P įdėtas Euras atnešė 7,6 Euro. Tai kas geriau? Didinti azoto normas, ar didinti azoto efektyvumą? 


UAB Bioenergy LT

Atgal

UAB BIOENERGY LT                                                              
Staniūnų g. 83, Panevėžys 36151
Bankas: AB bankas "Swedbank"
Į.k.:302956352
PVM: 100007429419
a/s LT027300010134086612
Banko kodas: 73000

Noriu gauti naujienas !